gėris

1 gė̃ris sm. (2) 1. gerumas: Jo gė̃ris buvo neišpasakytas Lš. 2. malonumas, džiaugsmas, linksmybė: Gė̃ris bus tau, kad vandenį šiltą įsėsi, t. y. gėrėsies J. Gėrùžy gimiau, gėrùžy augau JD1226. Nėr nė vieno vargo, bet gėris, linksmumas DP104. 3. dorumas, tvarka; vertingumas: Gė̃rio ir blogio problema FT. Nebus gė̃rio, kolek karas eina Pg. Pašnekėjęs apie išeivystę, apie jos gėrį ir piktį A1884,362. Gerai? – Koks ten gė̃ris! Slnt. ^ Geru gėriù (gera valia) juk pats neišeis Ggr. Tyk (= tiek) geru gėriù, tyk prastu gėriù išvažiuosiu, tiek tegausiu J. 4. turtas, gėrybė: Parsivežė vežimus gė̃rio Tvr. Duosiu visokio gė̃rio – duonos, pinigų Ad. Karalystė visų gė̃rių ir apstų pilna DP229.

◊ geruĩ gė̃rio OG420 geriausiai, kaip reikiant: Ar buvo nelaimė? Geruĩ gė̃rio nuvažiavom, viskas sekėsi Tvr. Rodos, geruĩ gė̃rio gyvenom, o vis vienok prisėjo susibarti Ml.

tuo pačiù gėriù nieko nepešęs: Ir pareinu tuo pačiù gėriù Plng.